Skulptūra

Nuo Giotto freskų XIV a. pradžioje iki Michelangelo, Raphael ir Titian kūrinių XVI a. renesansas keitė žmogaus vaizdavimą ir pačią meno sampratą. Antikos paveldas tapo kūrybos bei intelektinio atsinaujinimo šaltiniu, o tapyba, skulptūra ir architektūra – būdais pažinti pasaulį, įtvirtinti valdžią ir svarstyti žmogaus galimybes. Šios permainos vyko religinėje, politiškai susiskaldžiusioje ir nuolat besikeičiančioje Europoje. Renesansas nebuvo vienas visur vienu metu prasidėjęs

Kodėl vienų menininkų vardai tampa beveik visuotinai atpažįstami, o kitų kūryba lieka žinoma nedideliam specialistų ratui? Meninė kokybė yra svarbi šio klausimo dalis, tačiau ji viena nepaaiškina istorinės reputacijos. Kūriniai turi išlikti, būti atpažinti, aprašyti ir nuolat grąžinami į viešą dėmesį. Tarp kūrinio sukūrimo ir jo įsitvirtinimo kultūrinėje atmintyje veikia užsakovai, kolekcininkai, rašytojai, muziejai ir mokymo institucijos. Vienas įtakingiausių šios istorijos

Adolphe Braun (1811-1877) Lac de Walenstadt, 1860 Lapkričio mėnesį „Christie’s“ Paryžiuje pasiūlys daugiau nei 350 fotografijų iš Roger Thérond kolekcijos „Une passion française“. Lapkričio 13 ir 14 d. numatyti du gyvi aukcionai, o lapkričio 6–17 d. vyks internetinis pardavimas. Šį įvykį iš kitų rudens aukcionų išskiria galimybė pažvelgti į fotografijos istoriją per žmogaus, visą gyvenimą dirbusio su vaizdais, pasirinkimus. Ilgametis „Paris Match“ redaktorius Roger Thérond ko